Kava. Karšta. Alsuojanti prisiminimais apie mamą. Ir su gelsviausiu grietinėlės debesiu, lyg mama virtuvėje laikytų karvę. Neįkainojama. Ir ne todėl, kad primena mamas ar karves. Ne ne. Todėl, kad ją rytais ragauju be nuodėmės. Tai lyg rytinis išrišimas ir paskatinimas bent tądien būti geresne.
Geriu, įkvėpiu, šypteliu. Nuryju karstelėjusį gurkšnį meilės. Dabar jau pati esu mama. Laimingiausia. Nors ir be karvės virtuvėje.
2011-07-19 16:49
Matau tekste tam tikrą poetinį potencialą. Kažkiek teisūs ir sakantys, kad tekstas nepilnavertis. Bet tik iš dalies.
2011-03-16 12:02
mesk lauk tą "neįkainuojama", o taip. Trūksta jėgos. Kuo trumpesnis tekstas, tuo stipresnė jame turi būti iškrova - kaip žaibo: PYST! O čia terandu...pirst. Gali geriau, mhm.
2011-02-03 21:34
Kaži koks čia žodžių žaismas - karvė ir virtuvė? Bet cvekiukas yra, nors kūrinio nelabai...
2011-02-03 14:48
Zodziu zaismo galia? :)
2011-02-02 17:24
Geras sulyginimas - karvė virtuvėje. Užplūsta tokia baugi, bet kartu ir juokinga nuotaika - kaip taip gali būti?
2011-02-01 16:11
Zinoma ;)
2011-02-01 08:48
Mintis, bet deja jai iki tikro kūrinio dar toloka.