Karvė virtuvėje ir meilės aidas

Kava. Karšta. Alsuojanti prisiminimais apie mamą. Ir su gelsviausiu grietinėlės debesiu, lyg mama virtuvėje laikytų karvę. Neįkainojama. Ir ne todėl, kad primena mamas ar karves. Ne ne. Todėl, kad ją rytais ragauju be nuodėmės. Tai lyg rytinis išrišimas ir paskatinimas bent tądien būti geresne.  
Geriu, įkvėpiu, šypteliu. Nuryju karstelėjusį gurkšnį meilės. Dabar jau pati esu mama. Laimingiausia. Nors ir be karvės virtuvėje.