Bastionas

Pataluose ilgai ieškojai meilės.
Neradai.
Tik favoritai vargani pastoviai lankė.
Aistra ir geidulys - klaidūs miražai,
Tik tuštumą, tik pagelą palikdami.
Kartėlis.
O meilė, meilė...
Ji - tik sąmonės brandintas vaisius.
Sugėrė šviesą, pernoko galbūt.
Atmintimi atsargiai prisiliečiu,
Žinau esi.
Ir ši naktis įmanomesnė tampa.
Matau vaizdai atsimuša į tavąją akių tinklainę
Ir kregždės antakių tavų jau suglaudė sparnus.
Bet lūpų žiedas skleisti žodį ruošias.
Taip, ši naktis įmanomesnė tampa.
Nors ir nebylūs mano žodžiai,
Išgirdai.