2011-01-11 11:36
Bravo.
Žiauriai poetiškas kūrinys prozoje.
Gilus ir taip toliau.
Man labai patinka tokie formos deimančiukai, kaip antai:
"Už mūsų namų durų budi vilkai. Tik... Neaišku, ar jie..." arba "Mūsų civilizacija - ant pasaulio krašto ir tuoj... Nukris."
Jie kaip muzikoje "luft pauzė", paryškinanti ritmą, kūrinys lyg deklamacija, suskirstytas taktais. Tai grožis.
Visumoj įspūdinga, juk aš sakiau, kad tu gali. Tavo proza išsiskiria šioje bendrijoje, kaip ryški ir skatinanti mąstyti, sulyginčiau ją geraja prasme su Exmorčio provokuojančia poezija. Ir temos gana artimos.