Rašyk
Eilės (71092)
Fantastika (2143)
Esė (1678)
Proza (10250)
Vaikams (2466)
Slam (55)
English (1076)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 21 (6)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





forehater forehater

mes nekalbame

Šis kūrinys buvo tarp savaitės geriausių


Mes nekalbame. Nekalbame apie tai, kas vyksta. Apie pasaulį už mūsų grotų ir spynomis apkarstytų šarvuotų durų. Nekalbam apie tai su mintimi, jog tos kalbos niekada netaps niekuo daugiau nei kalbomis. Mes nežiūrime žinių, neskaitome knygų ir nesidomime mokslu. Mes užsidengiame ausis išgirdę menkiausią krepštelėjimą.  Bijome vėjo ir saulės. Nekalbame apie tai, jog mirtini dalykai egzistuoja šalia mūsų ir tampa vis labiau nesuvaldomi. Nekalbame ir apie tai, jog jau kurį laiką tikėjimas yra išblėsęs iš mūsų galvų. Tikime vienu universaliu dievu. Monetėle, kurioje išgraviruotas mūsų pačių vardas ir manome, jog už jį galime įsigyti visas pasaulio gėrybes. Žmonija. Taip dabar vadinamės. Perkam ir parduodam vieni kitus turguje. Pjaustom kepenis, širdis, dedam juos į svarstykles ir sveriam galvodami kuo daugiau nuskuti nuo klientų. Už mūsų namų durų budi vilkai. Tik... Neaišku, ar jie saugo mus nuo kitų vilkų, ar patys nori suėsti. Miškuose nebeliko žvėrių. Jie visi kažkur išsibėgiojo. Upėse ir ežeruose nebeliko švaraus vandens. Atrodo, dar vakar visko buvo... Gėrėme ir šokome. Dabar tai darome nebe pievose ir nebe drauge, o kažkur atskirai. Savo pačių fantazijose. Mūsų civilizacija - ant pasaulio krašto ir tuoj... Nukris.  Gatvėmis bėgioja bepročiai šūkaudami apie eros tobulumą. Jie sako, kad išgyvenam pakylėjimą kaip niekad. Sumauta propaganda... Visi jie bepročiai. Užsidengiu akis, ausis ir burną. Nė nenoriu, kad jie artintųsi prie manęs. Atstokit! Mano pasaulis jau seniai žlugo. Nenoriu, kad sugriautumėt ir tą, kurį dar turiu galvoje. Menkutėlę jo viziją...  Mes nekalbame. Nekalbam apie tai, jog mums negera. Gėda. Iš kur ji atsirado? Gėda, kad kiti sužinos ką nors turint silpnybę. Šiame pasaulyje silpnų negali būti. Silpni pribaigiami. Negali būti kitoks, nes jei kartais toks būtum, būtum silpnas - vienas prieš vilkų gaują. Vilkų, kurie budi prie durų ir gviešiasi pačiupti mus ir mūsų vaikus.

Sėdu į traukinį, ant kurio nėra numerio, jokio maršruto. Rankoje teturiu lagaminą, o kitos delne - mažytę šukelę to senojo pasaulio, kurio jau seniai nėra. Vagono durys užsitrenkia ir pajudu kažkur tolyn į dykumą. Dykumą pasaulio, kurio nebesuprantu.

Mes nekalbame. Nekalbam apie dykumas, kurias supylė gaisrai, bombos ir saulės radiacija. Nekalbam ir apie tai, kas numetė tas bombas, kas įžiebė gaisrus... Ar šiame pasaulyje iš tiesų dar kam rūpi, kas tai daro ir už ką?

Dykumoje regiu ant šono apvirtusius laivus, sudegusius šarvuočius ir sudžiuvusius lavonus. Net nežinau, kuris karas juos čia suguldė... Traukinys privažiuoja patikrinimo postą. Kariai su dujokaukėmis atsargiai slenka tuščiais vagonais. Kai ateina manojo eilė, jie tik pasižiūri pro langelį į pavargusį žmogų, stovintį  tarpduryje, pasiruošusį rodyti dokumentus, ir skubiai išlipa. Vienas kareivis pamoja mašinistui kuo skubiau važiuoti tarsi viduje būtų koks raupsuotasis. Naktį matau šviesas danguje. Ar tai naikintuvai? Jų raketos? Dar daugiau bombų? Kažkas sprogsta netoli bėgių, sudreba žemė, rausva liepsna sužvilga vagono languose. Tupiu kupė kampe keliais užsidengęs veidą ir kuždu sau, jog viskas tuoj baigsis ir greit būsiu laisvas. Dar kelios bombos sprogsta visai šalia traukinio. Akimirką manau, jog atėjo paskutinioji, tačiau sprogimai staiga liaunasi. Po kelių įtemptų valandų neramiai užmiegu. Pabundu nuo saulės kaitros ir dulkių. Traukinys stovi tuščias dykvietėje. Mašinisto nėra. Lokomotyvas dega. Atrodo į jį pataikė bomba. Aplink voliojasi suirę kūnai, ant jų boluoja kariškos uniformos. 

Mes nekalbame. Nekalbam, dėl ko tie kažkada gyvi ir mylintys kūnai atsidūrė dykumoje. Nekalbame ir apie tai, kas jie tokie. Mūsų visai nedomina pasekmės, tik rezultatai.

Paleidžiu lagaminą iš rankų ir suklumpu. Prie širdies glaudžiu tik senojo pasaulio šukelę. Viena ranka iškasu negilią duobutę ir liūdnomis akimis įdedu šukę į vidų. Užkasu smėliu ir atsistoju nuleidęs galvą, žiūrėdamas į vietą, kur po žeme guli mano pasaulis. Ašaros byra ant puraus dykumos smėlio. Nusisuku ir lėtai imu žingsniuoti į rytus, kur pakilo radioaktyvi saulė. Staiga vėl sudreba žemė, tik dabar ji dreba kitaip. Tai ne bomba. Nėra jokio triukšmo. Atsisuku ir apstulbstu: iš šukės žaibiškai auga medis. Jo šakos ir kamienas auga neapsakomu greičiu, tarsi kokiame pagreitintame filme, ir po kelių akimirkų medis tampa milžiniškas. Jo šakos auga ir vejasi aplink nuodėgulius bei surūdijusį metalą. Staiga kūnas ima drebėti, o akys... Akys užvirsta aukštyn ir tampa baltos. Parkrentu ant žemės, imu kratytis lyg ištiktas epilepsijos. Ekstazė. Mane apima ekstazė ir baimė.

Įsėdau į traukinį, kuris nuvežė mane aplankyti senojo pasaulio. Traukinį be numerio. Traukinį, kuris niekada nesugrįš atgal. Traukinį, kurį nusipirkau iš žmogaus gatvėje; kurį išsiviriau šaukšte. Baimė ir ekstazė. Ne, tai ne baimė. Tai dieviškiausia, ką esu patyręs. Tai sugrįžimas namo. Tai... išsigelbėjimas.
 
Mes nekalbame. Nekalbame apie išsigelbėjimą. Nekalbam ir apie tai, jog bijom tai padaryti. Mums trūksta ryžto. Aš esu išdrįsęs susitaikyti su likimu. Tai reikėjo padaryti žymiai anksčiau. Palieku šią žinutę, kad išdrįstume visi. Kad pamėgintume sugrįžti namo. Kad atsimerktume ir pažiūrėtume realybei į akis.

Nes jos skonis yra... saldus.
2011-01-11 02:44
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 15 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2015-07-24 03:34
Pelas
Hm, visai patiko. Pasirinkau iš visų šį pageltonintą su daugiausia komentrų - elementaru - ir nenusivyliau. Patiko stebėti kūrinyje vykstančias transformacijas pateikiant vis kažką naujo. Pradžioj galvojau - negi čia apie tai, kaip reikia savo motiną žemę mylėti ir būti geriems ir visa kita panaši šyza. O, po to veiksmas, važiuoju traukiniu. Aha, viską naikinantis karas, bombos, sprogimai, įdomu. Kas toliau? Užkasta šukė pradeda augti medžiu... wtf? Gerai, labai gerai. Aaaaa! Dozę susileido - BŪM, super, tuomet galima svaigti ir svaigti, pasakoti ir pasakoti bele ką.
O jei giliau ieškočiau prasmės? Aišku, yra. Netapti abejingu, nepasiduoti, ir vertinti tai, kas yra tikra.
Gerai rašai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2014-12-04 18:49
gunta
fui. +1 (jau tokios nuobodžios demagogijos) ir kas jus visus apsėdo. ))
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (2)
Blogas komentaras Rodyti?
2014-12-04 15:02
Felicija Iva
Le Hawk tobulumui pastatė kryžių - iškreiptas supratimas. Komentatoriaus :)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-08-14 08:03
Le Hawk
Neturiu ką ir pridurti. TOBULA. Geriausias kūrinys, kokį iki šiol skaičiau šioje svetainėje.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2012-08-09 14:06
ovo
ovo
man tai lėvas...
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2012-08-08 18:14
pending
kraupumo, anot komentatorės 2012-08-07 13:19 nepajutau.
kur jis, gal šiame sakiny — Staiga kūnas ima drebėti, o akys... kad ne kraupu. toje vietoje su ekstaze per staigus įsėdimas į traukinį. pamokslavimas tiek pradžioje, tiek pabaigoje, todėl daugių daugiausia visą šį trumpametražį filmą galiu laikyti puikiu mokykliniu darbu. tai yra maksimumas ko pasiekta. visgi ne literatūra.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (2)
Blogas komentaras Rodyti?
2012-08-08 18:09
pending
vargas dėl to, kad vaikams smegenys dar nesusiformavo.
šis rašinys pigus pavardijimas ko mes nedarome, ką turėtume daryti savo trumpumu rašykiškas, absoliučiai be jokios vietos literatūrai, jei laikyti jį užbaigtu. tai net nėra apsakymas. visgi kaip rašinys puikus, puikus kaip skečas rimtam kūriniui.
žinių neklausdau, su knygomis jos nesusiejamos, nėra sietinos ir nebent panašiems į Dan Brown jose gali atsirasti vietos. galbūt tai atkarpa iš kažko, iš kažkur.
marazmatiška laikyti pilnu kūriniu. įkvėptas skečui ir neaišku ar bus sekantis žingsnis.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-08-08 15:12
Hadas_
sutinku su fainulka

ir kas tie mes?

ir švis rašykas supista kontora, nerašykite čia vaikai, praplaus jums smegenis ir paliksite zombiais manydami kad Emilis yra Dievas, nes kurva supistas Maironis buvo, o Jurgis - Dievaitis, nes - Čiurlionis.

eikite jūs velniop, ir velniop nėra rašyko "pragarėlis". Tikras su kančių kambariais, po žemėm.

Prisiekiu šunim!
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-08-07 13:19
miss le Vacance
literatūriškai išdžiaustytas nihilizmas,  su suicidinėm neurozėm
  šiurpiai rašyti paprasta, bet
  gera pamatyti nėra taip paprasta...
pasirodo
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2012-08-07 12:54
Svoloč
Super. Neturiu žodžių.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-03-19 06:58
Svoloč
Mes nekalbame.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-03-13 13:33
saulytis
palaikau autoriu
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-01-22 11:42
forehater
:]
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2011-01-22 01:15
Pirk Volgą
Vo, savaitės geriausias. Pelnytai.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (2)
Blogas komentaras Rodyti?
2011-01-18 22:17
forehater
Tai, kad pas mane tik debesis, o pas tau ir saulė su debesiu :D
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-01-18 20:08
Svoloč
Bet tai kiek čia tavęs paskaitė? Iškart palipai per kelias pakopas link debesų. Ar matai mane? Aš toks mažas taškelis apačioje.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2011-01-17 00:04
Avoir
Ir visgi, pasakymas, jog kūrinys yra meniškai išbaigtas - toli gražu neatitinka tikrovės.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (2)
Blogas komentaras Rodyti?
2011-01-16 20:52
forehater
džiaugiuosi :]
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2011-01-16 19:39
Orchidėja9
Drįsčiau truputi paprieštarauti. Priešingai, visa mūsų žiniaskaida rėkte rėkia apie tai, kaip viskas garma bedugnėn, koks degradavęs pasaulis. Gaila, kad ir, mano požiūriu, tokiu meniškai išbaigtu kūriniu parodoma vienintelė išeitis: nusižudyti. Medis, tiesa, siejasi su gyvybe, bet vis tiek - pabaiga man atrodo keistoka. 4
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2011-01-16 17:49
bitele
...aš manau, kad tai tikrasis mūsų gyvenimas: aplink tiek daug bolgio, bet mes apie jį nekalbam - liko tik kažkada buvusio geresnio [galbūt] gyvenimi šukė - iluzija.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (2)
1 2 3
[iš viso: 43]
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą