Ka - ka - riekūūūū...

Kodėl tave,
O Dieve, taip dažnai miniu?
Netgi dažniau negu Šekspyrą.
Laiškai atkakę vis ir vis
Dėkoja, kad eilėraštį skaičiau
Ir vertinau - GERAI.

Sakyk,
Kodėl į smegenis neįkali kaip kuolą
Tą supratimą paprastą, kuris
Nelyg gaidys
Rytais pabudina ir:
- Ka – ka – riekūūūū!
O plunksnos sesės,
Plunksnos broliai,
Kiek daug niekučių,
Kiek niekūūūū
Dejuoja mūsų galvose...