užeigoje rodos
nė gyvos dvasios
nors jis ne vienas:
riogso palinkę
virš subraižytų stalų
stebeilijas lyg
į žemėlapius
kur užšifruotas
lašas meilės
laukia gal tas
aukštai
nuleis išeitį
snaigių parašiutu
dar šįryt
galviju žmona vadino
gal pavyks prabilt
kartu su kitais
galvijais
naktį stebuklų
o kol kas
tykiai svyruoja
po užrašu „visą parą“
su vėjo ramentais