2010 11 29
Nenorėdavau miego,
Bet jau visą savaitę
Ramiai... Noriu
Pabūt arbata, kuri
Savo plaučiais
Kambarį paverčia
Vasaros žydinčiais
Sodais.
Sapno pradžia,
O atrodo, jau viskas
Sapnuota. Viskas
Pažįstamai sava.
Nenorėdavau... nes
Niekada nemačiau,
Kaip plaka širdis
Po antklode šalčiui
Palietus.
Noriu pajusti, kaip
Sapno adata susiuva
Būtį. Kai du susijungia –
Į nedalomą vizijų
Liūtį, kurioje viską
Pamiršę dalintumės
Kūno likučiais.
Susirūpinęs protas
Vėl šnabžda, kaip
Gali norėti ramybės,
Kai jaunas kraujas
Paduodamas venomis?
Vėl sapno pradžia,
O aš paskutinis
Sapnuoju, nes naktį
Ir vėl nemiegojau...
Regėjau, kaip išskrenda
Paukščiai.