Naktis - žuvis

Nakties dangus – žvynuota žuvis
Žvaigždėm nusėtas jos kūnas
Vienintelė akis – mėnulis
Nei burnos, nei uodegos
Tik mėlis neaprėpiamai tamsus
Purslai – balti pukiniai debesėliai,
O mes tik maži jūros dugno akmenėliai
Atplauk, naktie, kad vėl sapnuot
Ir laukt saulės medaus jūros pursluos
Naktis – žuvis, diena – jūra tuščia,
O mes tik smiltelės pačiame dugne