driezasDūris pro sunkios užuolaidos plyšį tiesiai į akis nutraukė įsisiūbavusį knarkimo alegro ir Marsas nubudo.
Kreivas nepasitenkinimas sutraukė jo nosį juokinga armonika, vokai sudrebėjo plėšiami per jėgą, tačiau markstydamiesi pasidavė išleisdami baukštų akinančiai šviesai žvilgsnį. Priešas buvo akivaizdžiai nepasiekiamas ir įkyriai mėgavosi savo pranašumu, vis labiau naikindamas sekmadienio sapno likučius.
Užuolaida buvo per toli, kad pasiekti ją ranka, tinkamos gynybai pagalvės nebuvo, o apsiverstus ant kito šono nudiegė skausmas, primindamas išdilusią vakaryščio vakarėlio pabaigą. Situacija dar nebuvo beviltiška, tačiau tapo tokia nuo televizoriaus stalelio smogus kurtinančiu klerkimu velniaižinkieno prisuktam žadintuvui. Marsas graudžiai suvaitojo ir suspaudęs rankomis besikatapultuojančią galvą nusirito nuo sofos. Rytas atėjo neišvengiamai tarsi paskutinioji.
Basos kojos veltui braukė dulkes palovėje. Šlepetės, neabejotinos šio sąmokslo dalyvės, slėpėsi kažkur anapus, kaip ir avikailio kilimėlis pasmerkęs baukščias pėdas vampyriškam šaltų grindų bučiniui.
- Kad jį kur pragaras... - Sukandęs dantis ir aukodamas save lediniam parketui murmėjo vyras. - Kad jį kur...
Netgi keiksmažodžiai – paskutiniai sąjungininkai visose kebliose situacijose – ir tie tarytum išgaravo išsiaižę plyštančioje galvoje paraidžiui. Viskas bylojo tik viena – blogiau būti gali tik pirmadienį.
Sąnariai ir sausgyslės rąžantis subraškėjo lyg giltinės šokis su kastanjetėmis. Marsui net plaukai pasišiaušė ir nusirąžęs jis suprato nei už ką nedarysiąs jokios mankštos. Nušlepsėjęs prie televizoriaus staliuko jis grybštelėjo nuotolinį pultelį ir pirštas visoms sąmonėms ir pasąmonėms dar nespėjus mirktelti jau spaudė mygtuką. Tačiau nei garsas nei vaizdas nesudraskė inkvizicinės ryto tylos. Pirštas spustelėjo dar, ir dar, ir, jau braškant pulteliui, dar... Jau pasijutęs visiška pasityčiojimų auka Marsas piktai sušvokštė ir bedė traiškantį traškanotą žvilgsnį į stalelį, ant kurio televizoriaus... Nebuvo!
- Pem! Peeem! – trankydamas pečiais nebespėjančias automatiškai atsidarinėti iki galo duris karštigiškai atšlepsėjo virtuvėn vyras. – Pem?
„Kur ji galėjo dingti, po velnių, ankstyvą sekmadienio rytą? “ - Pyktį pamažu keisdama kažkokia bauginančia nuojauta, gėlė ir taip skaudamon makaulėn mintis. „Kodėl meiliai nepažadino nešina karšta, garuojančia kava? Ir kur, po perkūnais ji nugrūdo teliką..? “
- Jadryštvaišniokšt! Kad tave... - užkliuvęs už tingiai murkusio katino klono išsitiesė ant grindų. – Kad tu pratrystum, kibernetinis sūtrauka! Kad tu... – ir nuo netikėto smūgio į pakaušį užtemo akyse.
Pirmas garsas kurį išgirdo Marsas atsitokėjęs buvo tylus zyzimas. Tai priartėdamas tai atitoldamas jis suko ratus aplink, kartkartėmis sustodamas vietoje ir žudydamas pačiu bjauriausiu garsu. Vis dar bijodamas atsimerkti vyras atpažino jį. Tai buvo indų barškėjimas. „Matyt, Pem tvarkosi... “ - džiugiai pagalvojo jis, tačiau kilstelėjus galvą nudiegė bjaurus skausmas pakaušyje.
- Oooj! – sudejavo vyras ranka čiuopdamas kaštono dydžio gumbą viršugalvyje. „Kas per velniava? Pala, aš atlėkiau į virtuvę... užkliuvau už šūdpadario... griuvau... Bet iš kur tas gumbas..? Kažkas trenkė man galvon ir aš ant grindų... Tai kodėl Pem plauna indus, vietoj to kad pultų padėti man, paguosti, uždėti šlapią rankšluostį?! Ir kas, po velnių man vožė makaulėn? ! ”
Sukilęs pyktis veikė geriau nei šaltas kompresas ir vyras atsisėdo. Jis net krūptelėjo pamatęs prieš save keistą zyziančią pamėklę, tačiau papurtęs galvą nusispjovė. „Juk tai FemyMaid XR, suknista naujausių technologijų prikimšta dėžė. Pirkom ją jau prieš porą mėnesių, tik prasidėjus rinkimams, kai buvo akcija „Pakeisk savo gyvenimą dabar“ ar kaip ten ją. Pem užsimanė, pasidavusi masiniam namų šeimininkių pamišimui. Niekaip negaliu prie jos priprasti. “
Femy – kaip ją vadino Marso žmona, buvo penkių pėdų aukščio, viršuje užapvalinto cilindro formos robotas – tarnaitė. Iš pažiūros griozdiška ir primenanti senų laikų fantastinius filmus mašina turėjo dvi bioplastu dengtas, linkstančias it plastilinas visomis kryptimis, besanares rankas, kurios galėjo atlikti dešimtkart daugiau operacijų ir trigubai greičiau nei žmogus. Nesiekdama ir nebraižydama grindų, ji galėjo judėti ant antigravitacinės pagalvės teniso kamuoliuko greičiu, neatsitrenkdama į jokias kliūtis. Taip sakė reklama, ir Marsas šaipėsi iš žmonos, tikinčios „reklaminėm nesąmonėm“. Tačiau, kai pirmąkart pamatė mašiną dirbančią, pats buvo gerokai apstulbintas jos galimybių. Anot gamintojų, ji pasižymėjo nedaug atsiliekančiais nuo dešimtmečio vaiko protiniais sugebėjimais ir logika, todėl galėjo tarnauti tiek buities darbams, tiek laisvalaikio bendravimui. Žinoma tuo vyras absoliučiai netikėjo ir mintyse jau buvo pasiruošęs pašaipią kalbą greičiausiai neužilgo mašiną išsivešiantiems serviso darbuotojams.
Vis dar tebesėdėdamas ant grindų Marsas apsidairė. Šalimais barkšojo didelio molinio dubens nuolaužos ir ranka nejučia vėl pakilo prie gumbo. „O šūdkatinis! ” – sąsaja pati įsiprašė jo smegeninėn, - „Ot, superstas kyborgas! Negana po kojomis maišosi, tai dar ir šitą griozdą ant galvos nevertė! Nudėčiau, jei ne suknista biomechanizmų apsaugos tarnyba. Registruoja mat juos, daviklių prikiša, kad galėtų auklėti taikaus gerbūvio su aplinka savimonę… Dėjau ant jų! ” – stenėdamas pakilo nuo grindų Marsas ir žengė prie šaldytuvo. –“ Alaus. Štai ko reikia norint nulieti šio suknisto ryto mėšlui. Alauusss…” Gerklė jau nurijo mėgaudamasi būsimo gėrimo skonio vizija ir jis spustelėjo nykščiu daviklį. Šaldytuvo durys nuslinko kažkur į korpusą ir prieš akis atsivėrė apetitą žadinančių šviesų apšviesta pusfabrikačių panorama. Tačiau alaus ten nebuvo.
- Jadrytvaišliokšt.. ! – mėsingai prasižiojo sugrįžusių keiksmažodžių serijai burna ir vėl viskas užtemo.
“Vakar gerokai padauginau” –pirma mintis atėjo į baisiai skaudančią galvą nebenorinčiam atsimerkti Marsui. “ Po velnių tuos rinkimus ir jų rezultatus. Beje kaip baigėsi, regis, jau neatsimenu. Skaičiuoja per lėtai, o dar pikotechnologijų amžius. Nors Fredžiui turbūt irgi panašiai. Abu pavarėm, kaip turi būt. Bepiga Pem su Džiule – juodvi savo arbatėles siurbčiojo. Na, suprantama, - bobos juk. Joms negalima. Sako, dvidešimtam amžiuj traukdavo kartu su vyrais, netgi, vienu metu, baisiau, bet išėjus protingiems įstatymams, joms uždraudė. Ką ten uždraudė – pačios užsidraudė. Esą “moterys pasaulio ateitis! ” Programas dvasinio tobulėjimo susikūrė, moters krizių centrų prisisteigė, klubų kažkokių neaiškių, tik boboms. Turi sau lygias teises, o jomis nesinaudoja. Girdi, išgelbės pasaulį nuo pusšimtį metų trunkančios krizės. Cha-cha. “
Vis dar užsimerkęs vyras pabandė kilstelėti galvą, tačiau skausmas taip vožtelėjo, kad šita mintis iš kart buvo nurašyta.
„Sušiktas pasaulis. “ – nusprendė ramiai pagulėti Marsas. –„Ir visa Europa sušikta. Būtent jie ir pradėjo. Berods skandinavai pirmieji įleido valdžion bobas. Na lyg anglai turėjo karalienę gerokai seniau, bet rinkti bobas prezidentėm? Ir ne tik prezidentėm. Direktorės, teisėjos, firmų generalinės, ministrės, generolės, net kariuomenių vadės? Sako pasaulio prekybos rūmuose jų jau du trečdaliai! Pilnos biržos, pilni ofisai... Na ir tegu. Visvien fizinis darbas jau praeitis. Tegul sėdi sau prie kompiuterių, tegul kvaršina savo galveles, tegul žiba savo „moteriška logika“. Mes turim sportą, barus, medžiokles... nors ir ten jau sijonuotų pusė. Viskas per išsigimusią Europą. Bet, kad pas mus Amerikoj boba prezidente taptų!..
Na tegul užlipa iki antro turo, tegul... Kiek kartų joms tą leidom. Pas mus gi demokratija! Bet iki tam tikro lygio. Amerika buvo, yra ir bus protinga šalis. Protingų vyrų šalis!.. ”
“Bet kurgi Pem su kava? Matyt vėl išėjo į savo “moterėlių – pasaulio gelbėtojų” klubą, nors sekmadieniais lyg ir neidavo… Po tokio rytinio košmaro tikrai būtų neblogai kavytės. Pradžiai…” – jis atsimerkė ir pabandė atsisėsti. Galvą nusmelkė toks dieglys, kad Marsas suvaitojęs griebėsi už jos rankomis. Delnai užčiuopė du gumbus ir kūnas nuėjo pagaugais: “Tai čia buvo ne sapnas..? ”
Akys staiga nukrypo į tuščią televizoriaus staliuką, nukritusį rankšluostį šalia lovos ir jam pasidarė bloga. Marsas keliskart giliai įkvėpė. “Ramiai, ramiai…” – pabandė raminti save, tačiau pajuto kaip kyla nenumaldoma pykčio banga. Lyg spyruoklės pamėtėtas jis šoko iš lovos ir skersas, pro nebespėjančias atsidarinėti duris, strimgalviais pasileido virtuvėn.
- Pem, po velnių, kas čia dedasi! – Įriaumojo virtuvėn Marsas puldamas prie atatupsta besitraukiančios žmonos. – Kas mano namuose man..!
Staiga baisi jėga jį taip sviedė atgal, kad nebespėjusias atsidaryti duris vyras nugara pavertė šipuliais. Marsas jau griūdamas pamatė tarp jo ir žmonos žaibiškai atsiradusį FemyMaid XR cilindrą.
- Užteks Femi. Kol kas užteks – sunkiai keldamasis nuo grindų išgirdo vyras. – Nuo šiol mūsų namuose nebus keikiamasi, - dabar jau jam pakėlusiam į žmoną akis tarė ši.
- Kas, po ... kas čia darosi? Ir kur mano... eee... mūsų telikas? Ir kur, po veee...., alus? - Jau buvo bekeliąs balsą Marsas, tačiau Fem‘ei grėsmingai sujudėjus, užbaigė kiek galėdamas ramiau.
- Nesijaudink, brangusis, tačiau atrodo laikai keičiasi. Tiesiog prisėsk ir pažiūrėk – tarė Pem, ir linktelėjusi šyptelėjo mašinai lyg draugei – Femy...?
Mašina ištiesė ranką ir virtuvės viduryje atsirado trimatė vaizdo projekcija.
Marsas ilgai žiūrėjo žinias. Visais kanalais, kuriuos keitė ir keitė Pem davus ženklą. Amerikos, Europos, Afrikos, viso pasaulio žinias. Apie tai, kad Amerikos prezidente pirmąkart tapo moteris, apie visiško nusiginklavimo pasaulyje pradžią, apie tai, kad pasaulio ginkluotųjų pajėgų ir vidaus tvarkos kariuomenės ir policijos kontrolę pagaliau perėmė moterys. Apie tai, kad viso pasaulio vyrams paskelbtas laikinasis namų areštas, apie filmų cenzūrą ir televizijos žiūrėjimo laiko apribojimą, keiksmažodžių draudimą ir lošimo namų likvidavimą, apie karą nusikalstamumui ir narkotikams, apie naujos moterų valdžios pasaulyje įvedimą ir apie daug daug pokyčių. Jis žiūrėjo tai kažkaip keistai suglumęs ir netardamas nei žodžio, o mintyse sukosi tik viena mintis. „Kaip dabar gera būtų atsigerti alaus... “
MT: Apokalipsė
