Jonas turi didžią bėdą
Jį, vargšelį, visi ėda.
Bitės gelia, uodai kanda:
„Štiš, bjaurybe! Vėl į žandą. „
Jau ir širšės suka ratą -
Jonas kriaušėj vapsvą mato.
„Gal ir aš toks pat saldus?
Širšės jaučia kur medus. „
Gožia vyrą juodos mintys,
Bando Jonas prisiminti,
Kur tas klubas „ATEITIS“,
Diabetikų viltis.
Susiradęs, bijo, niršta,
Atkiša seselei pirštą. -
Tyrimas iš karto bus -
Jono kraujas per saldus.
Tai liga gana klastinga
Ir žinių dar vyrui stinga.
Vienas lauke ne karys -
Šiandien klubo jis narys.
Visos žaizdos jam užgijo,
Jonas bičių nebebijo.
Drąsiai leidžia insuliną
Ir draugauti jus vadina:
„Mes įveiksime ligą
Tik draugėn susibūrę,
Diabetikų klubai
Lietuvoj susikurė.