Manęs neklausk - vis tiek nepasakysiu,
Paklauski vėjo, gal jis pakuždės.
Tą paslaptį aš amžinai laikysiu
Paslėpusi kertelėje širdies.
Tik aš žinosiu kaip širdis sušyla,
Sugavus tavo žvilgsnį minioje.
Kiek daug svajonių, kiek minčių man kyla,
Kokia laiminga aš jaučiuos joje.
Galbūt, kada nors, tu ir pats suprasi,
Supynęs ilgesį gija vilties,
Galbūt, sukaupęs visą savo drąsą
Man pasakysi kaip manęs ilgiesi.
Todėl neklausk - pirma neatsiversiu.
Tenoriu tik išlikti savimi.
Aš tavo žvilgsnį širdimi sugersiu,
Apglėbus savo meilę viltimi.
2010-12-24 20:13
Tikrai rašyta širdimi, o ir skaitytojui širdelę sunjudina. Puiku kaip visada.
2010-12-11 15:30
geras, lengvas.man patiko
2010-11-23 16:17
Tikrai rašyta širdimi,patiko.
2010-11-13 15:40
Jautru, iš širdies...
2010-11-08 18:30
puiku. tik biškį pataisykim:
galbūt kada tu tai ir pats suprasi.
manau taip.
ir dar ne ilgiesi
o ilgies.
ja. va dabar driezui richtig:)
2010-11-08 15:44
Nesakyčiau, kad nuvalkiota tema,kad banaliai skamba mintis ir pan. Žinote, kiekvienam poezijos kūrinyje savos potekstės, paslaptys ir t.t. Retas eilėraštis apsieina be meilės, mėnulio, dangaus, sapnų, žvaigždžių, paslapties ir kitokių romantinių simbolių...
Labai kritikuoti šiuo atveju autorės nevertėtų.
O štai gramatines klaidas taisyti būtina.
2010-11-08 14:48
gramatinių klaidų esama
2010-11-08 12:48
Anokia čia be paslaptis jeigu jau ir visiems pasakote...
2010-11-08 12:29
Kokia paslatinga spanguolė, pasirodo besanti, a ja jai!...
Galbūt, sukaupęs visą savo drasą
Man pasakysi kaip manęs ilgies.
----------------------------------
Pabiruoge, ain cvai!.. - atrasiu
Tau „myliu“ - ant kaktos žydės. ;o)
2010-11-08 11:37
puiku ka ir besakyt