Tu jau žinai

Mirtis pagal K. Gibran (ą)
Tu jau žinai -
žinai ką reiškia mirti...
Kaip atsistoti vėjuose nuogam
ir saulėje ištirpti.
Tu ją - radai gyvenimo širdy
O aš vis dar drebu,
kaip tas piemuo 
nuo laiminančios karaliaus rankos.

Vis dar pelėda tebesu,
kuriai nakčia akis užrišus
galvojasi,
kad jau diena atėjo.
Šviesa virš debesų – man paslaptis.
Pasitikiu svajonėmis
nes gal tiktai jose -
į amžinybę - vartai.

Kaip sėkla po sniegu
nuolat ilgiuos pavasario,
taip ir mana gyvybė ir tava mirtis
vienybę švenčia.
Alsuot nustojusios
išlaisvino kvėpavimą
nuo potvynių – atoslūgių,
kuo mūsų abiejų ramybė kenčia.