Aš ir tu pasaulyje

AŠ

Iš akimirkų kartumo
Statomas iš lėto rūmas.
Niaukiasi minčių viršūnės,
Žodžiai gula lyg avelės.

Kaip beuždarytum-durys pavogtos,
Liko tik menka tvora.
Reikėtu atnaujinti metaforas,
Su basliu į krūtinę įsibrovusias.

Iki plaukų džiugu.

TU

O kur tu skubi keleivi? Ateina diena.
Kažkas ima vaikščioti,
Ląstelės tebeknarkia.
Užsimesk sielą, pristabdyk,
Apsvarstyk ir patrigubink kvėpavimą.

Ar sutilpsi savojo Aš gelmėje?

PASAULIS

Laiko kąsnis žiūri -kam ir kiek.
Išeisime iš savęs, du iš dviejų...
Ugniai dar niekad taip netiko
Mirtino šalčio vaidmuo!

Pasaulis dulkė.