abipusis

2010 10 14

tik širma
ir kūno šešėlis
anapus.

pakelia kelį,
ištiesia pėdą
taip grakščiai.

atsisuka akiai,
kaip skalpeliui
rodančiam vietą,
kur nutūpti
drugeliams.

prieblandoj
žvakės išsako
savo aimaną
dylančiai nakčiai.

mano delnas ant
ranktūrio šalto -
širdis kulnuose,
kai matau siluetą
primenantį kalnus.

tik širma
ir širdis
čia tikri...

tik žiema
ir naktis
abibus
širmos
plevena.