Sentimentai

Mėlynoj nežinioj išsilydo patamsių šešėliai,
Nesuspėję įterpti į sąmonę sapno prasmių,
Tolsta kliedinčios vizijos murzinu paupio smėliu
Ir nekviečiamos išsklendžia vėjų kraštan. Ten, kur tu.

Rytas gėdina saldžią ir sujauktą veidrodžio mimiką,
Prakedena mintis šaltu gūsiu vanduo,
Naktines klajones lyg neblunkantį audeklą susupa –
Neiškeis į žodžius. Nepasmerks, už metus neparduos.

Tarp džiaugsmų, tarp turgadienių, gurkšnių rytinės kavos,
Nuolat tykančio skausmo ir jaudulio menamo
Palengvėle žiema žvaigždėmis užbučiuos –
Gal  pažadins. Kur tu, – be audros neįmanoma.