Nubudimas

Ir vėjas vedas
į nekaltą sapną
tą, kurią mylėjau,
ir su kuria
aš kartais -
jausdavaus laimingas,
o ji, ir šiąnakt brido
lesinti balandžių
iš mano nuovargio
ir gilumos
į drėgną miglą.

Ir vėjas vedas
į nekaltą sapną
tą, kurią mylėjau
ir paskutiniai paukščiai
leidžiasi be garso,
o aš, labai seniai
grimztu į tavo miegą,
ir liejasi
fantastiški sapnai
į mano galvą.

Meni, labai seniai
tave, vos girdimą
nešiau ant rankų,
vėliau
tavų minčių,
mažučių rūpesčių
ir pirštų laukdavau -
tavos tylos,
tavų maršrutų -
posūkiuose
susirangiusių,
tos milžiniškos
paslapties,
juodos nakties
ir lašo laimės.