rašyk.lt: Kūriniai / Nuogas Angelas / Rūko kambarys

Mano stikliniai kambariai ant veido
Ir rūkas, uždarytas juose,
Kaip žibintai, kabėdavę alėjose,
Tik šįkart jie šviečia tyla.

Įžiebta ugnis manyje... manyje
Jau užgesę žarijos.
Pelenai, kur pečiuj palieka
Sudegus storam ryšuliui malkų.

Mano mūrinės sienos gaubiančios
Visą mane ir dalį sielos,
Nes ji švelniai užglostoma dūmų
Tik mano matomų... nuo manęs kilusių.

Blogas komentaras Rodyti?

2010-09-09 20:06

Princesės avių neaugina

Omg kiek įvardžių...! Taisytis, labai...
bET VIETŲ GRAŽIŲ BŪTA :)

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2010-09-07 17:51

Nuogas Angelas

Dėkoju;> Stikliniais kambariais ir rūku juose norėjau pavaizduoti gan banalų dalyką - ašarotas akis.;]

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2010-09-07 08:35

augaviskas

Idėja gera, tik surašysiu, kas man buvo neaišku skaitant: 1) stiklo kambariai ne iš karto susisieja su žibintais; švietimas tyla neįprastas; 2) per staigus, neaiškus šuolis nuo ugnies į pelenus; 3) sienai kiek trūksta detalių, nepavyko isivaizduoti išsidėstymo erdvėje ir santykio su pelenais, stikliniais kambariais.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2010-09-07 08:03

Drakoniukė

Jausmingas, jautrus:) vaizdingas, metaforiškas. gražu

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas