Paimk mane už rankos
(Jau net apglėbt nebeprašau),
Pakol nustos geltonas sielvartas baksnoti.
Taip sunkiai dykuma per naktį keliavau
Ieškodama takelio, vedančio į stotį.
Girdėjau vėją, ošiantį šalia,
Tačiau krypties jis neparodė.
Žinau, kad sielos be širdies nėra,
O va širdis be sielos gali būti, –
Bijau prarast. Dar palydėk mane truputį.