Trūkstama grandis

Mano septyni kalnai
Ir mano septynios bedugnės
Septynios arba į dešinę
Arba į kairę septynios
Visos sulinkusios tiesės
Arba ratu aplink tašką
Keliais, šliaužte arba šuoliais
Kaip toli mano Dievas?

Mano puikybė sklando
Kiek per aukštai aukščiausio.

Mano pavydas aklas
Niekaip negali išrinkti
Geresnis kitiems vis lieka.

Godulio rankos storos
Nelenda niekaip kišenėn
Dievą tenai įsidėjo.
O pas aistras per ilgos
Kiek apkabint nemėgintų
Smaugia mazgais susipynusios.

Kai pavargstu ieškoti
Sėdžiu prismaugtas ir piktas
Mano septynios tylos
Stengiasi, kad negirdėčiau
Kaip pasibeldžia tyliai
Dievas atnešęs ramybę
Į mano apmaudo kiautą.