Niekada negalime priimti naivių žodžių, kai jie išplaukia iš vidaus netikėtai ir neapagalvotai.
Būna, kad tenka palaukti, kai kyla noras pabendrauti. Aišku, esame visi labai savotiškos asmenybės. Net labai!
Neretai norisi verkti, išlieti susikaupusį skaudulį, nulįsti į atokiausią kamputį, užsidaryti savyje ir tūnoti, kažko laukti.
Neretai kalbamės su vėju. Atrodo, kad jis supranta ir jaučia. Laki fantazija gali atsirasti visur: realybėje, svajonėse, sapnuose...
Nusišypsokim!
Tavo mintys įkvepia mane. Geras - jausmas. Ačiū už jį. Iškyla klausimas: kas kurį įkvepiame? Pakankamai šiltas abipusis įkvėpimas, ko gero - labai daug.
Akis stegiuosi paslėpti, nes jos jautrios, bėgančios it upeliai, kuriuose atsispindi viskas: medžiai, žolės, judantys kūnai...
Tavo kūnas plastiškas - kaip žuvies, mėgstantis juo naudotis, patraukti kitų dėmesį.
Gražu!
Matau Tave einančią. Negaliu atitraukti akių. Pavydžiu tiems, kas į Tave žiūri. Nesugebu greitai nusisukti, pabėgti ir daugiau nebegrįžti.
Manau, supranti mane?
Siunčiu šilumą, jei ji gali toli toli nuskristi, pasiekti Tave. - Dėkoju, kad esi!
Nepatiko, vos prisiverčiau perskaityt iki galo. Mano manymu,kūrinys skirtas publikai, mėgstančiai paverkšlenti , skaitant banalius romanėlius. Taigi kūrinys geriau būtų pasilikęs tavo asmeniniame dienoraštyje.
Neretai norisi verkti, išlieti susikaupusį skaudulį, nulįsti į atokiausią kamputį, užsidaryti savyje ir tūnoti, kažko laukti.
Neretai kalbamės su vėju. Atrodo, kad jis supranta ir jaučia. Laki fantazija gali atsirasti visur: realybėje, svajonėse, sapnuose...
Čia buvo labai tikra, žmogiška, jautru. Pats darbas patiko, nes yra kupinas jausmų, emocijų, išgyvenimų, ne tokių, kurie sentimentalūs tik pačiam lyriniam ,,aš'', bet ir daugeliui tarp jų ir man. :)
Žilis van Go
