Ruukui patinka metaforų sistema. Nes tam tikra prasme jis pats yra metaforų sistema.
Nerangios kojos, rausvi debesys, ašarota žolė, kuprota horizonto linija. Ruukas net atsiduso. Radęs tuos daiktus savo viduje. Net šiek tiek apneštus daugkartinio vartojimo dulkėmis.
Kaip bebūtų, su žaibu jis elgtųsi daug atsargiau. Katarsiui nepakanka vien pykštelėjimo. Ruukas žino.
Tas suparalyžiuotas kojas man nė bū nei mę. Lyrinis ,,aš'' kažkur eis, šoks, o še pametama, jog jis suparalyžiuotas. Tas žodis kirto taip smarkiai, jog po to skaitant fantazijos nebuvo.
suparalyžiuotas kojas - kryžkelė, brėkšta rytas, - atgimimas, žolėj rasa. - kvietimas pražysti, atgimti - virš "vandens", t. t. tarpinėj tarp atgimimo ir mirimo erdvėj, atidarykime / sugrįžę langus. - atsiverkime, suparalyžiuotas kojas glostai - / virš miško proskynos - iš uždaros erdvės (proskyna) išeinama, bet "žali žaibai" (miškas atskiria žmogų nuo kultūros, nuo kontakto su Kitais) vėl kviečia užsiverti, pabėgti nuo pasaulio. gal to nebuvo? - atgimimas, žydėjimas jau buvo, kviečiama tai pakartoti. Plačiau nekomentuosiu, nors galima.