man atrodo, kad strofos per daug individualios. mintis ta pati eina per visas, bet jos nesukibusios. gal mintis tokia, kiekviena strofa vis kitą vaizdelį parodyti, išryškinti. man labai patiko.
"pirmos strofos 3-5 eilutės silpnos, neišraiškingos.
antros strofos 1-3 eilutės - iš niekur į niekur, be siužetinio ryšio su kitonmis" - kategoriškai prieštarauju. Skaityti reikia ir ne tik skaityti, bet ir stengtis lyrinį herojų suprasti, pajusti, įsigyventi į jį. Bet tam, matyt, per brangus laikas.
Su pagarba.
Geros eilės.
Daugiau pagalvojus - kelios pastabos:
pirmos strofos 3-5 eilutės silpnos, neišraiškingos.
antros strofos 1-3 eilutės - iš niekur į niekur, be siužetinio ryšio su kitonmis. Po to - puikiai "įsivažiuota".
"sopuliai" - labai archajiškai skamba pakankamai moderniame tekste.
rimai tai tikslūs, tai ne, norėtųsi vienodesnio rimavimo stiliaus ir kad apie rimus būtų daugiau pagalvota.
tik kelios vietos galėtų kitaip skambėt: "likimas aprauda silpnus", "vardai sopuliu" - grynas lietuviško žliumbimo folkloras :) . "breikas ant lyno" nelabai vykęs eilėraščio sumoderninimas, bet čia tik mano nuomonė. o visos kitos mintys veža...
Ačiū visiems apsilankiusiems ir savaip komentavusiems. Atsižvelgiu į komentarus, bet keitimai yra autoriaus 'nuosavybė" ir jie tikrai būna po kurio laiko.
Kūrinys yra apie "audringus" lyrinio herojaus išgyvenimus, kurie labai panašūs į breiko šokį (visokios kūno ir dvasios padėtys iki žemyn galva), o geltonoji šviesa - tai pasiruošimas naujovėms, susikaupimas ir vengimas atsitiktinio neatsargaus žingsnio, kuris ir vėl galėtų "tragiškai" baigtis.
Išmesk bent žodelį (1 posm) suarti. Gražiau atrodys.
Nors jaučiua, kodėl jis tau reikalingas.
Aš kai skaitau savus antrą, trečią, (?) kartą vistiek kažką atrandu.
Todėl dažniausia neskaitau.