Pats baisiausias eilėraštis

Pagaliau turiu merginą
Merginą, kurią buvau įsimylėjęs metų metus
Mažesnę už mane, žavią bet kuriuo atžvilgiu
Mes mylimės nuolatos
Pasitikiu ja be užuolankų
Vieną dieną, ji pasisodina mane pokalbiui
Nutaisiusi liūdną veido išraišką
Ji pasako man, kad ją išžagino prieš kelias savaites
Nuėjo pas daktarą ir išsiaiškino serganti ŽIV
Mes mylėjomės 4 kartus po to
Ji pasako man tik dabar, nes bijojo tą padaryti
Netikėtai užverdu kunkuliuojančiu įniršiu
Smogiu jai į veidą iš visos jėgos
Ji parkrenta
Vis dar susinervinęs, negaliu nustovėti vietoj
Toliau smūgiuoju jai iš visos jėgos
Prieiname tašką, kai jos veidas patvinsta krauju
Kraujas tįkšta ant mano marškinių, kai smūgiuoju
Toliau smūgiuoju
Išeinu, jos tėvai grįžta namo
Prasukam kelias savaites į priekį
Jos veidas apvyniotas bintu, siūlės visur
Ji pasakė tėvams, kad įsibrovė vagis ir padarė tai
Ji nenorėjo, kad pakliūčiau į kalėjimą, nes jautėsi kalta
Netikėtai jaučiuosi viduje sugniuždytas
Einu atsiprašyti po trijų savaičių
Jos sesers akyse ašaros, sako, kad jai koma
Lekiu į ligoninę atsiprašyti, kol ne per vėlu
Pribėgu jos palatą
Atidarau duris
Įžengiu per slenkstį
Visi šokam dinozaurą