Potvynis

kiekvieną vasarą jūra išsilieja
visada tuo pačiu laiku
ir toj pačioj vietoj
ties tiltu

banga užtvindo miestelį
sūkuriuoja ūžia vilioja baugina
mirga ir ūžia garsiai ūžia
bet niekada nesušyla
iki dvidešimt dviejų laipsnių
iki arbatėlės malonumo niekada
svyruoja apie trisdešimt septynis
ir kasmet vėsta
gal tik taip atrodo gal senstu
bet kas kartą įbridus šalčiau

senu papratimu šypsaus pamoju
sveiki tai kur traukiat
ar buvot ten ar matėt tą
šypsena slepia drebulį
ir taip tinka prie jaunučių kaštonų
bet tik noriu į krantą
kuo greičiau į krantą

sulauksiu atoslūgio
ir brisiu po to išlipsiu
ilgai klausysiu kaip ošia tyla
žiūrėsiu kaip brandina vaisius
iškirstieji kaštonai