- Kur naktį mano dėsi?
Kur geraširdis dings
nuo medžių murmesys?
Ant stiklo
graudžios ašarėlės
ir žvaigždės -
atmerktomis jų akimis.
- O saule, saule,
kieno toks žalias kraujas
teka tavo gyslose -
ar jam ne persunkus
šis tolimas,
ir geras kelias,
ir mėnesienų
didelės, varinės gerklės,
ir žalias gaisras,
ir šalčio bitės geliančios?
O per rugių
geltoną lauką -
dangus linguoja.
Leidžiasi devynios saulės
ir griūva
debesų kalnai -
ant žemės.