pusiausvyra

pliaupia 

savo trigrašį naktin įterpia sirenos
bet pliaupia vis tiek garsiau

o televizoriuj Mironovas
liūdnas liūdnas
lyg paskutinę dieną iš dienų:
„oбстоятельства cильнее нас. “ 

jo veidas tvinsta
(kas čia dabar mano akims)
o ir kam tie veidai kai griaustinis
įgaliotas tart visa kas ištariama

liūtis tam kambary
kur jis liepia merginai neverkt –
lygiai tokia
kaip už šio lango
ir žmonės ten
tiksliai taip pat nesupranta
kaip čia

ir nerinksiu perlinių
velnio kruopų
kurios pabirusios apgulė virtuvę

net jei surinkčiau – niekas nepakistų
nei ten
nei čia