Neišskiriami

Tekėk, jaunasis upeliuk,
Už stataus skardžio neužkliūk,
Nepasiklysk, nesusižeisk.
Saulei savęs išgert neleisk.
Neleiski šalčiui tavęs varžyti
Ir ledo stogą tau pastatyti.
Tekėk, vingiuokis nesuklupęs,
O kai užaugsi – būsi upė.

Tu bėgi nesustabdomas
Ir visagalis,
Nori pasiekti savąją
Svajonių šalį,
Erelio sparno jėgos didybę,
Bičių medaus neišmatuojamą saldybę,
Voro landumą, lapės gudrumą,
Pūkuotos pienės nepaprastą jautrumą.
Mėlyną šaltį ir žalią vėją,
Spartuolę kregždę, dangaus siuvėją...

Bet kur bebėgtum širdutė suka
Pas išsvajotą ežeriuką.

  “Laiškai į pasaulį iš po grybo kepurės”