Lietus iš giedros-mirtis

Startuoja dešimt gulbių,
bet starte ji suklydo,
blogai sparnais sumojo,
ir liko tik devynios.

Devynios gulbės skrenda,
sparnais jos dangų čaižo,
medžioklės vyrai plyšauja,
reik dienos didvyrio.

Pašauna gulbę, dvi,
bet noris jiems trečios,
jiems gera stebėt baltų
kančių apsuptus snapus.

Septynios gulbės skrenda,
ir ašaros joms krenta,
o žmonės dievagojas,
-lietus per giedrą dieną!

Šeimos vyriausias-tėvas,
-maitint tai šeimą reikia!
išėjęs lauk nušovė
gulbę dar septintą.

Skrenda šešios gulbės,
bet dvi iš jų pasiunta,
vienai palieka medį,
kitai ežero krantą.

Baisiausia, kad jos nenustygta,
nesustoja, bando
ir niekad nepasiduoda,
pasieks ten, kur bus šilta.

_____________________

Galiausiai ten kur šilta,
atskrido viena gulbė,
kitas pikti iššaudė,
juk galvą reiks kažkur priglausti.

Dabar baltoji gulbė,
pamatė kas nutiko,
nuo snapo jos ašara nukrito,
ir ežere, kur vanduo kadais buvo toks šiltas,
ten amžiams skelbtas
blogųjų žmonių  įšalas.