nugalėjusi Tave
kaulų sarkoma
kaip sarkastiška gyvatė
koketiškai šaiposi
o Tu iš patirties
patirdamas
tyrinėdamas
ragaudams
ir skonėdams
jau po Dangų žvalgaisi
džiaugiesi kad ten nereikia valgyti
nes vis dar prisimeni
kai žemėje ryškios chemoterapijos akordai
tekėdavo venom
nuo to baisiai pykindavo
iki šleikštulio
iki apsivėmimo
o dabar Tu tubūt
labai laimingas Angelas
ne veltui sakoma
kad tik angelams šypsantis
taip intensyviai kaitina
taip dvelia pernokęs liepomis
ir birželiais
Tavo Dangus.
Brangiam ATA Mariui atminti.
Ilsėkis ramybėje +
2010-08-09 13:54
Taigi, jam dabar geriau...:) Ačiū už meilę.
2010-08-03 21:53
su mano dabartine patirtimi - eilėraštis kiek "iš šono", o chemoterapija - pasiklausyta, bet neišgyventa.
užbaiga - nebloga. gal kada kas ir man panašiai parašys.
2010-08-03 20:29
trečias stulpelis - jėga
2010-08-03 19:50
atsimenu skaičiau jau tavo eiliu apie tas nelemtas lasteles. cia matyt vertinti menine verte butu kvaila, bet suskaitai ir suvirpi.
2010-08-03 12:35
Ironiškas spjūvis, jautrus išgyvenimas, nejaukus, bet užkabinantis.
2010-08-03 12:05
Apie ligas visad įdomu.
Graži idėja, kad mirusysis jau užsiima tyrinėjimais ir nauju pažinimu, kai žemėj likusieji jo gedi.
O va apie chemoterapiją - per tiesmukai, manyčiau. Galima gal kiek lakoniškiau pateikt nevalgymo pranašumą. Nes skaitytojui, net nesergančiam, manau, visgi aišku, su kuo susijus chemoterapija, jau vien šis žodis labai informatyvus ir svarus.
Suprantu, kad asmeniška, jautru, skaudu. Rašant tokį, matyt, sunku atsiribot ir pašlifuot išraišką.