Iš beržo lapo taurės
Perkūno ugninė strėlė
Mūs paslaptį įmins
Drugio vikšro šeriuos
Ar tai daug, tu klausi?
Debesų pelenų suknia
Žvairo Vilniaus grindinio
Tėkmėj šaltoj ištirpti kviečia.
Mes negalime be lietaus
Uodų skvadronų burbulų
Lyg skerdžiamos avies balsu
Tėvynė šaukia mus visus.
Ir mano žvilgsnio vėjas
Siaubia tavo kišenes
Lyg šaltas kiro snapas
Priemenės kerčioj tamsioj
Lietaus lašų ugningam blyksny
Žmonių klaidų kirtimai
Lyg vaškas teka per rankas
Būties zigzaguos ir brūzgynuos
Garuojančių kepurių ešelonai
Beržų sulos asfalte burzgia
Iš varnos plunksnų girios
Į naują mūsų erą žengia.