bitches brew

grublėtas debesienos gruntas
ir kelias nuo kopų toks ilgas
kur miręs labiau nei sukurtas
slenki tarsi siela per smilgas

ir liūdnas tavo šešėliukas
krenta tačiau tu greičiau už jį
ir dugnas tėra tiktai triukas
nes net nukritęs tu vis krenti

taip pasaulis per mirksnį nutinka
nes erdvės jau nieks neprižiūri –
nuo ligos lig ligos lyguma
tveria nes ji yra jūra --

ir šakos siluetas skliaute
atrodo tarsi įskilimas
stiklo vazos kliudytos kuomet
pirmąkart išmokai būt kaltas.