o aš manyčiau, jei tektuose yra filosofijos ir t.t. su kurios esme ne kiekvienas privalo būt susipažinęs, tai paaiškinimai, (autoriaus teksto) labai į tašką.
beje, jūs kalbate apie tą patį Praną, kuris visą gyvenimą manė, kad labai gerai žino kas tai yra, ir tokiu dėjosi, o į jo pabaigą išsigando ir suminkštėjo - jei apie tą patį, aš juo netikiu, matau jo pasimetimą, bet tai ne mano reikalas, - gerulis toks pasidarė, kinkos prieš mirtį virpėti pradėjo jam matyt, gyvenimo atkarpoje gyveno taip, lyg gyvenimas amžinas, o kai pamatė, kad vis tik, jis nėr amžinas gyvenant Pranu, pajuto kad nieko nežino, ir jaučiasi kaltu, prieš tuos, kurių gyvenimus bandė savo pasakytu žodžiu koreguoti - savo laiku primesdamas savo pažiūras... ; cha, vargšelis... geriau jam reikėjo to - nedaryti, o žiūrėti savo, bet jūs gal apie kitą - nepažįstu jūsų Prano...
ačiū už nuomonę.
Nesiimu narstyti po narelį, bendras vaizdas gražus, tik... Skaičiau aiškinimus ir antrinu Pranui, kuris sakė, kad daugumos naujųjų kūrėjų rašymus tesuptanti tik po "vertimo", paaiškinimo. Manyčiau, tai jau mažumėlę negarai. Bet tai tik mano gai ir nepagrįsta nuomonė.
Vienodai leidžias
Ant vejos ir ant komposto...
Pirmasis sniegas. ---- jį galima išgirsti (dar jam neiškritus)–Dangui gervėmis klykaujant paryčiais tirštuose rūkuose;
paskutinėje eilutėje yra pasakyta: "Skaistumą pirmo sniego..."; ir jei antrąjį "ant", priešpaskutinėje eilutėje, keisti: "į akmenį laukuos" arba jūsų pasiūlytais variantais, (buvau parašiusi akmenį laukuos), vis tik nuskamba painokai, lyg: "pailsę dužt į akmenį laukuos,
Skaistumą pirmo sniego..." --- o pailsę dužti lietūs (lašai) į akmenį riogsantį ant lauko; todėl vis tik palikau "į akmenį ant lauko", kad minties akcentas išliktų Tave – Skaistumą pirmo sniego...
ačiū už komentarą, ir įsiskaitymą į publikuojamą tekstą, bei žinoma, jūsų pasiūlymus.
Nebepagaunama žvilgsniu
akimirka klampi drugelio ašara
lėliukės atmintį kokone miega, --------- tada girdžiu (lyrinis herojus pirmame asmenyje) pirmo sniego trapų lengvą baltumą, nežinau kas kam komplikuota, tačiau patikslinsiu, kad "drugelio ašara" (įnagininko linksnis - kuo? ašara) mirties nuojautos čia nėra, čia juk reiškinys mirties (sudėtinė dalis būties) ar yra mirties reiškinys Merkurijuje?.. ten nėra gyvybės.
Būna "Meilės lyrika" (tematika), čia "mirties lyrika" (tematika) - ta prasme.
Rudens metas, metas – kuriame jau girdimas, uodžiamas tas gaivus baltas trapumas pirmo sniego nusileidžiančio tyliai ant žemės padengiančio viską vienodai skaisčiai baltai - jis apvalo visą vadinamą išsiskyrimų skausmą, gervių klyksmą, pūvančių lapų niūrumą, pakilusių šulinių vandenų nostalgišką ilgesį paukščių išskridusių, tas pirmasis sniegas. (yra kultūrų, kur gedulas baltas, ne juodas.)