Apie peles ir kregždes

dar nesakiau kokios ilgos mano naktys
pilnos nerimo pilkų pelyčių
ir siaučia nemigos
kaip smėlio audros kitoje žemės pusėje
taip sutinku aušrą
miego aš nepažįstu
jis kartais užklysta bet manęs neranda
dažnai kartoju vieną vardą
kai kregždės šaiposi už lango
o mėnuo slepia veidą
tada atsiveria dangus ir garsiai
žemėn byra ugnys
dar nesakiau
kaip skaudžiai plaka laukimo rykštės 
kai tirpsta viltys ledo gabalėliais vermuto stikle