Iš kur ta tamsuma jautrioj širdy žmogaus,
Užgožianti rankas daryti gerą,
Iškrintanti tamsiais purslais iš lūpų,
Į nebūties šaligatvius plačius,
Prikepusi prie kelio patyliukuos,
Dėme – žvaigžde, vis nori sau pabūti.
Mintis nujaučiama , klausimas/atsakymas - tas "sužvaigždėjimo" juodumas , bet kaip eilės - vidutiniškai taip , ir nelabai tinka prasmiškai užgožianti rankas , tikriau gal būtų "užgožianti mintis".
Nesudievėjusi esmi:):):)Pastoviai skalpuojama:)
Mintis gera. Skyrybą taisyčiau, gal klaustuko reiktų? O gal išardyk eilutes pagal prasmę ir jokios skyrybos?
Tu autorius - šeimininkas esi.
Paskutinė eilutė man kažkaip negula širdin. Sėkmės.