Giriu už gebėjimą pamatyti pasaulį kitaip, savitai. Šitas eiliukas jėgos daug turi. Itin gera pagrindinė mintis: Vasarą taip gera, žalia, vasara žavi savo bitučių dūzgimu, bet, pasirodo, kad tai dūzgia tik aukštos įtampos elektros stulpai... Vertas susimąstyti. Vaikams daugiau tiktų. Dabar apie tai, kas taisytina. Štai rašai: Saulėj ištirps kaip sviestas žolės žele... Vat, paimsiu tave už rankos, nusivesiu tave į pievą ir liepsiu parodyti tą žele. O ar parodysi? Kai kuri, turi gebėti apginti kiekvieną savo parašytą žodį. Nelogiškumų čia negali būti jokių. Jokiu būdu negalima parinkti žodžio t i k dėl sąskambio, be jokios prasmės. atmink, kai kuri. Nepatiko, kad vadini bitutę pikta. Lietuviui ji negali būti pikta. Žinoma, šiame eiliuje ta pikta labai tinka, nes tu duodi skaitytojui užuominą, kad bitutė kažkokia netokia pagal zvimbesį, pikta, o pabaiga viską taip gražiai apvainikuoja. Šaunuolė! Vertas stipraus ketverto, tačiau rašysiu 5. Avansu. Bet turėsi pakeisti tą žele. :)
Nu gal aš durna, bet pabaiga vežanti. :) Iki tol nuotaika tokia edeniška (beje, vasaros piestas - išradingas), kad pasidaro gaila, jog turbūt taip nieko ir neįvyks. Pabaiga trinkteli, tarsi subjektas staiga suvoktų, jog šalia ramybės visada yra ir grėsmė. Būtent paskutinė eilutė neleistų perkelt į "Vaikams". Be jos - galima būtų.