Čia ne AšPrarastąja karta pažymėjot,
Mano būtį tamsoj užrakinot.
Metų rieves akėjau su vėjais
Lyg neartus dirvonus likimo.
O dabar jau bežadėmis dykrom
Žydi kelias, kur pėdos paliko,
Blyškiaveidei paskelbus verdiktą,
Vien mėnulis pražiodys skaliką.
Tik sustojau, pastojau, atstojau
Nuo pavasario šelmio laidoko,
O galėjau būt duona artojui,
Rugio varpa per vasarą šokus.
O galėjau užgimti bent raidėj
Siaust lape, dainomis išrašytam,
Skardžiabalsės lakštingalos aidu
Vis pasveikinti bundantį rytą.
O galėjau, bet laiko nebuvo
Rimtesniam nei gyvenimas skrydžiui.
Gyvenu kaip sviestuotoj keptuvėj,
Kur pati aš save išsilydžiau.
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2010-07-09 00:43
Blogas komentaras Rodyti?
2010-07-13 21:54
taigi čia puikumėlis.
nesuprantu kodėl prisifantazuojate atseit tamstos kūrinių niekas nevertina. Blogas komentaras Rodyti?
2010-07-10 13:34
Patstojai?? Dapar puts lėliukats, taip??..Pet kada?? Tu patstojai kovą, palandį ar geguzę??.. pet ats netsuprantu - juk dapar vitsi gyvena keptuvėje ir dar vitsą tsavaitę gyvents tsitaip..patskui puts tik dvidetsimt penki..Vitsi taip gyvena, ko tia taip tskundietsi?..
Blogas komentaras Rodyti?
2010-07-10 10:55
Patraukia jausmingas minčių šuoliavimas, išlaikant jėgą ir įtampą, nors man išsilydymo keptuvėje įvaizdis nepasirodė aiškus ir suprantamas. Kažkoks per buitiškas ir ne visiškai logiškas (visiškai išsilydo paprastai sviestas ar taukai, o kam dar ta keptuvė sviestuota)?
Blogas komentaras Rodyti?
2010-07-10 09:45
yra nemažai sprangių įvaizdžių, kurie atrodo labai sukonstruoti, ir sunku juos įsivaizduoti bei suvokti, tenka bent dukart įdėmiai skaityti, jie tarsi neplaukiantys iš "tikrosios" patirties ir išgyvenimo, nors bendra nuotaika labai gyva.
va kas man užkliuvo: Metų rieves akėjau su vėjais Lyg neartus dirvonus likimo. Vien mėnulis pražiodys skaliką. siaust lape - kažkaip netinka prie raidžių ir lakštingalos ryte, subjektyviai :) bežadėmis dykrom - reikėtų suvienodinti galūnes paskutinė strofa - geras užvainikavimas Blogas komentaras Rodyti?
2010-07-10 08:39
Pūkuotuk, sutinku su tavo vertinimu,tai tavo pozicija, tačiau "jausmas, subtilumas, trapumas', tai jau mano gyvenimo istorija, kuri čia ir aprašyta. Tikra istorija, graudžiai apverktina nuo "prarastosios kartos" iki "išsilydymo", po kurio tik šunelio staugimas belieka...
Na, aš visai nepykstu, nes Tu nežinai realios padėties... Na, nerašysiu aš čia, nes mano "rašykiniai draugai" trins rankas besidžiaugdami... Vis tiek džiaugiuosi, kad užeini, gal būt nesugebėjau perteikti žodžiais, nors, kai jį perskaitė realybėj, draugės žliumbė... Blogas komentaras Rodyti?
2010-07-10 02:42
Geras eiliukas, paukštuk, prasmingas ir teisingas, tik ar aš čia šįvakar kažkokia atbukus, ar šiame truputį jausmo/subtilumo/trapumo trūksta? Žinai toks atrodo daugiau intelektinis tekstas nei jausminis. Bet gal man tik taip pasirodė, ar užmanymas toks ir buvo :)
Tik sustojau, pastojau, atstojau Šita eilutė pagavo mintis :) Šiaip žiebčiau 5 žvaigždeles, bet šįkart kažkoks debesėlis man vieną užstojo, tai liko 4 :) Blogas komentaras Rodyti?
2010-07-09 21:52
O galėjai man dainuoti,
Aš klausyčiau nuolatos, Kepčiau duoną Tau sviestuotą, Kad mylėtum visados... :) Blogas komentaras Rodyti?
2010-07-09 20:12
O galėjau užgimti bent raidėj,
Siaust lape, dainomis išrašytam, - praleidau kableliuką:) Juk galėjau, bet laiko nebuvo Rimtesniam nei gyvenimas skrydžiui. Gyvenu kaip sviestuotoj keptuvėj, Kur pati aš save išsilydžiau. _ vietoje "o" tiktų "juk" - vis tobulinu. :);) Blogas komentaras Rodyti?
2010-07-09 20:05
puikus.
tikrai puikus. kur pati aš save ir išlydžiau:) bravisimo:) Blogas komentaras Rodyti?
2010-07-09 17:39
Nu nedraskyk širdies, žvirbleli, ir be tavo eilėraščio gana jau...
Blogas komentaras Rodyti?
2010-07-09 17:03
Labai dainingai skaitosi , yra subtilių prasmių ir gražios ironijos. Vienžo - patiko , geras eilėraštukas ( ir mielas klasikinis rimavimas)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-07-09 16:07
Gražiai ir jausmingai, užkabino
...o galėjau būt duona artojui, rugio varpa per vasara šokus...Dievaži, gražu. Blogas komentaras Rodyti?
2010-07-09 11:19
Juk gyvenimas - pats rimčiausias skrydis! Labai svarbu net ir tai, jog:
„Metų rieves akėjau su vėjais Lyg neartus dirvonus likimo“. Kūrinys užjudino mano „dūšią“. Blogas komentaras Rodyti?
2010-07-09 09:56
Prarastąja karta pažymėjot,
Mano būtį tamsoj užrakinot. deja,taip ,labai tiksliai pastebėjai:)) jauku,gražus:)) Blogas komentaras Rodyti?
2010-07-09 08:16
Geras:).
Patiko ,pražiodytas mėnulis,šelmis laidokas. O ir sviestuotoj keptuvėj,kad išsilydei,tai prajuokino:D.Gražu ir žaisminga:). |
  |
©
2001-2025 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |