Ant stalo vėl garuoja vakarienė,
o skalbiniai dar kvepiantys užmiega`spintoj.
Vėlyvas paukštis palydėjo dieną,
Ramybę žvakė uždega suvirpus.
O jau tada, kai atiduosi Žemei duoklę-
pabelsk atsargiai į žvaigždyno kampą,
tegul įleidžia sielą paklajoti,
tegul tau dovanoja naktį-sakramentą.