Mikė Lilikėpakalbėkim sakau dieve šį vakarą
tokį gražų vakarą užmigus jūrai
žiūrėk žvėris liepsnojančią akį užmerkė
ramiai lygiai kvėpuoja
o sprindžiu aukščiau
ten kur debesys
eina vyrai moterys vaikai
ar ne keista taip šilta o lyja
taip lyja per veidą ir smėlin susigeria
dieve tie žmonės
jie žiūri ledo spalvos akimis ir šypsos
nieko nesako tik šypsos
lyg nematytų aplinkui vienišo kiro
juodo sušlapusio smėlio
dangaus dar juodesnio
ir ištiestų rankų kurios veltui
bando pasiekti rankas kitapus
žvėris sujudėjo per miegą
įdomu ar bus ši medžioklė sėkminga
neleisk dieve sakyk kad neleisi
nieko nesako tik šypsos
taip keistai šypsos ir žvėrį glosto
apie ką mes kalbėjome dieve
ak apie angelus
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2010-07-06 14:20
Blogas komentaras Rodyti?
2010-10-26 22:49
pateikimas ir stilius paėmė pilnai. paskutinės strofos nereikalingos. bet čia tik nuomonė. visumoj labai.
Blogas komentaras Rodyti?
2010-07-25 15:31
Kažkodėl susidaro įspūdis, kad kalbėjimo stiliui, erdvės detalių kūrimui(ypač žvėries, medžioklės) yra padaręs įtakos biblijos skaitymas. Kita vertus, eilėraščio subjekto santykis su dievu yra gana savarankiškas, iesškoma, tarsi net reikalaujama betarpiškumo. Tokia įsakmi malda su nepasitenkinimu, pasibaisėjimu, pasipiktinimu. Subtiliai užsimenama apie subjekto egocentriškumą sprindžio įvaizdžiu. Subjektas kiek panašus į Bleizgio kuriamuosius: pasipiktinęs, kenčiantis, bet pasyvus. Kai dėl formos, tai šiek tiek juntama disharmonija tarp kalbėjimo tempo ir eilėraščio turinio. Norėtųsi greitesnio kalbėjimo, labiau suskaldytų kai kurių 2-4 strofų eilučių. 3 sttrofoj tarsi pasiekiama kulminacija, tad norėtųsi dinamiškumo, tempo pagreitėjimo ar trūkinėjimo, dar labiau paryškinančio subjekto nerimą:
dieve tie žmonės jie žiūri ledo spalvos akimis ir šypsos nieko nesako tik šypsos lyg nematytų aplinkui vienišo kiro juodo sušlapusio smėlio dangaus dar juodesnio ir ištiestų rankų kurios veltui bando pasiekti rankas kitapus Arba dieve tie žmonės jie žiūri ledo spalvos akimis ir šypsos nieko nesako tik šypsos lyg nematytų aplinkui vienišo kiro juodo sušlapusio smėlio dangaus dar juodesnio ir ištiestų rankų kurios veltui bando pasiekti rankas kitapus Na, bet čia asmeninė nuomonė. Šiaip malonu paskaityti buvo, profesionaliai parašyta, taupiai, taikliai. 4 Blogas komentaras Rodyti?
2010-07-24 10:00
Lyrinio ,,aš'' jausmai puikiai išreikšti.
Jaučiasi, jog eilėraštis pulsuoja emocijomis. Geras ;] Blogas komentaras Rodyti?
2010-07-22 23:36
Labai gražus. Tik nelabai žinau, ką naujo parašyti, ko kiti nesakė :) Labai jautru, tačiau neperspausta. Stipriai įtraukia. Puikiai parinkti žodžiai.
Ypač patiko šios vietos: "ar ne keista taip šilta o lyja taip lyja per veidą ir smėlin susigeria" ir priešpaskutinė strofa (mačiau mintyse Dievą ir Žvėrį). Eiliaus pradžia savotiškai užliūliuoja, nuramina, tarsi paruošia tolimesniam skaitymui. "o sprindžiu aukščiau ten kur debesys" - gražiai nusakyta vieta. Kuo daugiau skaitau, tuo labiau patinka. Trūkumų neįmatau. 5. Blogas komentaras Rodyti?
2010-07-21 11:07
Eina sau, va čia tai eilėraštis.
Trečia strofa ypač - fonas, vaizdiniai ir nuotaika. Šiurpai per nugarą. Kalbėsena šio teksto nuostabi, jo neįmanoma neskaityti garsiai. puiku Blogas komentaras Rodyti?
2010-07-20 22:59
Na, tikrai graži minčių gija. Nedaug čia tokių "slystančių". Gerai!
Blogas komentaras Rodyti?
2010-07-17 12:26
Niekam neatrodo keista, kad, pavyzdžiui, mokiniai klasėje kreipiasi į mokytoją, o ne, tarkim, šiukšliadėžę. Taigi, šiuo atveju, neaukojau natūralumo vardan originalumo. O jei dievas atgraso... hm... ką aš žinau.
Blogas komentaras Rodyti?
2010-07-17 10:13
aš nežinau, kodėl reikia tą dzievulį visur kišt, rašykas jį vartoja ir vartoja, o jei būtum parašius "pakalbėkim sakau kajau šį vakarą",
va iškart originalus eilėraštis būtų, o dabar kai tik pamatau dievą, tai mane atgraso, nor ir koks geras eilius. 4 Blogas komentaras Rodyti?
2010-07-17 01:25
komentarą, berods, jau rašiau. kadangi jau galiu balsuoti, grįžau įkalti petako.
Blogas komentaras Rodyti?
2010-07-13 13:55
Stiprus kūrinys. Šiose vietose net kyla šiurpuliukas skaitant: „pasiekti rankas kitapus“; „žvėris sujudėjo“; „keistai šypsos ir žvėrį glosto“.
Blogas komentaras Rodyti?
2010-07-12 16:32
šaunu, Mike!!! Nuotaikos ir vaizdai sugula į eilutes taip, kad tikrai pamatai jūrą. Ir kitaip nei visada, kitomis akimis. "nieko nesako tik šypsos"... :) O taip dažnai būna :). Tik niekaip nesupratau, kodėl - medžioklė?
|
  |
©
2001-2024 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |