Laiškai Dievui (6)

Menkai tikiu,
Kad kur kitur poezijos daugiau.
O būdavo, akis pakėlęs,
Išvaikščioju giedrom naktim
Žvaigždynus,
        nematydamas,
Kaip žydi Žemės gėlės,
Augina medų,
Biteles skraidina,
Avilius pastato...

Sugrįžęs  žemėn
Jau žinosiu kaip man būti -
Jeigu tribūnų rūmuose neduos,
Kaip paukštis tūpsiu
Į aukščiausią medį
Išrėksiu savyje ištirpusius žodžius
Iš perskaityto pašto danguje.
Ir nesvarbu -
Jeigu priimti nenorės
Vienų klausą, kitų širdis ar meilė,
Nes juk juodu ant balto parašyta:     
„Padaryk tą  gyvenimą paprastesniu, Dievuli“.
Lukas, 4 kl.

Ir iš tiesų - kodėl gi ne? -
Juolab, kad visagalis, Viešpatie, esi.
Ne angelai - vaikai,
Tačiau už tavo paslaugas ir jie
Kaip angelai aukotis pasiryžę:
„Padaryk, Dieve, kad  mama su tėčiu susitaikytų, o aš už tai mesiu rūkyti.
Edvinas, 3 kl.