Užmigo žemė - aplink tamsu tamsu,
Tik šviečiai tavo baltas veidas -
Tarp tūkstančio veidų...
Siaurutėj gatvėj, kur kvepia mandarinais,
Išvydau spindesį žalsvų akių,
Ir gimė kibirkštėlė tau nežinant,
Lyg burtas - tyriausias iš tyrų.
Šitas eilėraštis visai neturi pagrindinės minties . Juk pavadinimas "mandarinais kvepianti gatvė" o tai nėra šitam eilėrašty pabrėšta. Bet toks visai simpatiškas eilėraštis. Tik pavadinimas kaip sakiau nepatiko...
tamsoje, siauroje gatvėje, tarp tūkstančių snukučių šviečia baltas snukutis - nu čia kažkoks siaubaks mlia, nu bet ne, lygtais norėta barbes spalvom kažką pakleckint. minkštas ir rudas, kaip š.
Siaurutėj gatvėj, kur kvepia mandarinais, - man labai patinka šis...,toks gyvas ir taip ypatingai nuteikiantis,atrodo,kad matau tą gatvelę,galiu užuosti tą oranžinį kvapą... :)