Pro ašarą žiūrėjau ir mačiau -
Ne ji čia, ne Roma...
Pakilo Šklėriai mirti lig dangaus
Ir mano ašara
Įkrito Dievo akyje.
Paverk, Dzievuli,
Gal net nežinai,
Kiek daug žmogaus dalios
Jo ašaroje telpa.
Ir būna –
Ten bažnyčios skęsta kaip laivai,
Aplipę kryžius,
Kalbina altorius lūpos,
Bet sieloje tuštybė –
Nei dangaus joj, nei tavęs.
Kada į sielą negebi ateiti,
Manau, reikia paverkti.
Bent jau pro mano ašarą,
Įkritusią tavo akyj.
Ne ji čia mirė, ne Roma -
Pakilo Šklėriai mirti lig dangaus,
O sieloje jo kažkodėl nėra...
2010 - 06 - 17