Amžinoji

Pavargau gyventi taip
Po baimių klonių šydais
Ir jei tu turi išeit,
Prašau tavęs - tiesiog išeiki!
Nes plazda vėlė tavoji vis dar šalia
Ir manęs ji nepaleis.

Šios žaizdos, rodos, niekad neužgis,
Šis skausmas amžiams liks,
Ne laikui jį ištrinti.

Kai tu verkei, tavo ašaras švelniai braukiau,
Kai tu šaukei, tavo baimes šalin vijau,
Ir visada tavo rankas laikiau savam delne,
Tu vis dar turi
Visą mane.

Mane tu pavergei
Spindesiu žvaigždės,
Įkalinai pasaulyje, kurį jau palikai.
Žvilgsniu išleidai svajas
Tu bėglio daliai,
O tavo balso aidas
Į klajonių kelią veda.

Bandžiau įtikinti save - tavęs jau nebėra,
Bet kol tu būsi su manim,
Pasmerktas aš amžinai vienatvei.