Magnolija

Padovanojo man magnoliją,
Kurios žiedus beprotiškai myliu.
Keistai pražydo liepos mėnesį
Išaugusi tarp jūros vėjo blaškomų pušų.

Po šaknimis pakasiau savo širdį,
Apglėbęs šiluma ir meile.
Subujojo žiedai rausvai balti,
Sužibo žvaigždėmis romantiškoj naktyj.

Rudeniui atėjus,
Stebuklus krėtė vis jinai,
Medžiai aplinkui metė lapus,
O ji vis krovė žiedus naujai.

Žydėjo ir žiemą
Tarp sniego baltų pusnių.
Varė iš proto
Savo grožiu neapsakomai saldžiu.

Pavasario saulutė sušildė sužvarbusią žemę,
Gamta išleido žalius gyvybės ūglius.
Magnolija pradėjo liūdėti,
Paleido žemėn žiedlapius rausvus.

Suspaudė šaknys širdį,
Išvagojo randais.
Ašaros nuriedėjo upeliais per skruostus,
Nuvyto magnolija, nudažė svajones juodai.

2010 m. balandžio 9 d.