Mano mielas drauge,
Atskirai mes užaugę,
Kovingai galvos susirėmę.
Mano kaktą vėl praskėlė.
Aš stengiuos galvą nulaikyt,
Bet man vis amazonė koją kišt,
Tarp kitko ji tavoji draugė,
Gal aptarkit viską kaip suaugę?
Tu vis padedi brolau,
Aš stiprus, kartais neišmanau,
Bet vis iš meilės tau.
Padėk, pakelk ir vesk - prašau.
Aš ne tobulas - žinau.
Bet, tu, neleisk man vėl ir vėl,
Užleisti kelią padugnėm,
Aš stengsiuos, kelsiuos kaip anksčiau.
Ir nepyk, aš vėl atsiprašau
Aš savo rankom privalau.
Tu tik nepaleisk manęs,
Žygiuok kaktą į kaktą įrėmęs.