Užaugsi, Rokai, ir žinau,
Kad bus, kaip Dievui parašei:
“Padaryk, kad visi, pradedant močiute ir baigiant drambliais, būtų laimingi, sotūs ir apsirengę šiltai“
Rokas, trečia klasė.
Kuomet jaunutę sielą glosto
Tokie jausmai -
Ar gali būt kitaip?
Lenkiuos prieš šitaip pasakytą žodį
Kartu su dangumi -
Tegu žvaigždynai į tave mums rodo,
Gal būt ko Dievas neišmokė,
Išmoksime iš Roko.
Tikiu.
Ir kai sugrįšiu iš Dangaus
Tai nors į sapną ateisiu paglostyt
Va šitaip augančio Žmogaus.