Koks keistas dangus.
Neužmiega naktim kambarys.
Tik vaitoja ir garsiai kvėpuoja
švytuoklės. Graudu, kad jau laikas namo.
Tu prisiglaudi, karštas, pavargęs.
Tarsi - „eik, eik, mieloji, namo... „
Man nutirpsta kojos, tu žinai, -
Išėjusi kartą - negrįšiu daugiau.