*
kiaušinis pievoje
iš nežinia kur
taip besiritančios žemės
šešėlį po lukštu įkalina
kad net galva apsisuka
belaukiant
*
žmogus ar kosmosas
tas pats
ir kūnas ir erdvė
viens kitą apkabina
gimstančiai
naujai planetai
*
per kambarį
lyg paukščių taką
mintis besisukanti krenta
švytėdama nuo delno
pro sieną
ir kažką nusiveja
2010-07-07 16:31
Pritrūko šiek tiek daugiau erdvės, kad apsikabintų su kūnu, tad keturi.
2010-06-27 22:57
>šešėlį po lukštu įkalina
>kai< kūnas ir erdvė
viens kitą apkabina
mintis besisukanti krenta
kažką nusiveja<
... gėris.
2010-06-27 19:22
Pasaulio tvėrimas vyksta šventame erdvėlaikyje. Saviperkūra taip pat. Žmogus atgimsta cikliškai. Kartais saviperkūros akto baigtis "ištinka" netikėtai, nes žmogus buvo gąžintas į Pradžią. Ačiū už Kosmosą. Chaosas įgauna struktūrą.
2010-06-10 20:45
Gražu,man patiko:)
2010-06-08 11:57
kiaušinis su šešėliu po lunkštu yra jėga :)
2010-06-04 22:15
žmogus ar kosmosas
gimstančiai naujai
2010-05-31 19:59
P.S. VerzeiGung :)
2010-05-31 19:34
Nepyk, Varna, bet aš
"gimstančiai
naujai planetai"
pakeisčiau į
"naujai planetai
gimstančiai"
ir
"pro sieną"
keisčiau į
"kiaurai sieną"
Čia tik taip, labai nekritikuoju, bet pati idėja ir mintis puikiai suėjo. Gerai!
Moralas sau: Negražu ŠITAIP kritikuoti! Verzeiung! (Atsiprašau!)
2010-05-31 15:54
ššššviesu...
2010-05-27 00:13
Nepykit, bet man - nelabai.
2010-05-26 10:11
net galva apsisuko...sulaukiau:)
2010-05-26 08:45
geri visi trys...
2010-05-25 11:43
„ o vis dėlto“
jos galim sujungti.
...čia aš pamasčiau :)
2010-05-23 00:10
reiks sudėt tarp posmų po *, bo jie ackiri
2010-05-22 23:29
painiavos
2010-05-21 09:12
nepagavau...
2010-05-21 04:03
jūs kosmonautė, taip?:) antra strofa išties pasirodė lyg atskira miniatiūra or smth
2010-05-21 01:50
matomai bardakėlis kambary, yra iš ko eilėraštį sutvert :), kaži kaip būtų susitvarkius? :), šiek tiek miglotas pasirodė eilius, daugoka sluoksnių, sunkokai atveriamas, kiek vargina :) 4.
2010-05-21 01:48
kiaušinis pievoje
iš nežinia kur
taip besiritančios žemės
šešėlį po lukštu įkalina
kad net galva apsisuka
belaukiant
per kambarį
lyg paukščių taką
mintis besisukanti krenta
švytėdama nuo delno
pro sieną
ir kažką nusiveja
Mano vėjuota galva, užtektų šių dviejų makrokosmoso ir mikrokosmoso paslapties patyrimui.
Nors nuojauta man sako, kad neva į vidurįnį buvo sudėta autorei svarbiausia ir asmeniškiausia prasmė.
Bet menininkui tenka susitaikyti, jog kūrinys yra autonomiškas ir laisvas...
varna
