tremtyje su poezija ir kava

ištremk mane
Poe į poeziją
negrįšiu pernakt
sapnų nesapnuosiu
gyvensiu juose
pelenų pūkuose
kur kvepia kava
kur kvepia mirtim
išalsuota
palauk neskandink
Paulauskaitės mintim
apie būtį ir skausmą
apie alkį ir niekšus
mirtį nešančius
juodumon
paskandinančius
akim kavos tirščių
kiek daug jų
juodų dienų
juodų žmonių
ir kiek mažai
tremties naktų
kai pasibūt kartu
išleidžiu širdį
įsileidžių nebe tą
bet vis pavaišinu kava
balta balta balta