Mūsų limonadas ir ledai

sunku dabar kažką ištart
lyg priebalsės būt išsitrynusios iš žodžių
bet tenka pripažinti
limonado burbulams jau nebeįsiūbuot aptingusių akių
nei pelenais susmilkusių aistringų paranojų
ir nebenuspalvint raudonai išblyškusio mėnulio
braškiniais ledais
bet vis dar sėdim sukryžiuotom kojom plaikstomi to pačio vėjo
stebimi senų gandralizdžių
su vaikiškom stiklinėm burbuliuojančio
su porcijom sutirpstančių
išmokę pasirūpinti vieni kitais –
- - - -
aš limonadu
tu braškiniais ledais...