Vėjo išdaigos

Po sodelį laksto jaunas vėjas –
Rankoje švilpynė ir teptukas.
Kas iškišti nosį vos suspėjo,
Šis dažais aptaško ją netrukus.

Naujas rytas! – švilpia palaidūnas,                 
Grakščiai palinguodamas į taktą.
Dailios jo manieros, liaunas kūnas
Įperša pasirašyt kontraktą.

Plyšta pumpurai akis išplėtę,
Jų plaukai žaliais dažais pakvimpa.
Avilys išleidžia laisvėn spiečių –
Žieduose te dūzgia rūpestingai.

O vilionės šelmiui nepabosta:
Lekia, krykščia ir pakampėm slepias,
Ašarėlę džiaugsmo nusišluosto
Ir vėl žybsi jo viliokės akys.